preloader
Atgal į viršų

Tauragė

Tauragė

Nesunku pastebėti, kad Tauragės miesto pavadinimas susideda iš dviejų žodžių „tauras“ ir „ragas“. Taurai – Lietuvoje iki XVII a. pr. gyvenę raguočiai, o antrasis žodis nurodo šių gyvūnų ragus. Vadinasi, Tauragė – tai vieta, kurioje rasta Tauro ragų. Kalbininkai yra linkę žodžio „ragai“ reikšmę sieti su Jūros upės vingiu, kyšuliu prie kurio miestas ir įsikūrė.
Miestas kūrėsi skalvių genties teritorijos pakraštyje, tačiau vėliau čia įsikėlė žemaičiai iš netoliese esančių apylinkių. Per miesto teritoriją driekėsi svarbūs kryžiuočių keliai į Lietuvą, tačiau tikslių žinių apie miesto raidą nėra daug. 1507 metais miesto vardas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, pažymint bažnyčios, mokyklos ir prieglaudos įkūrimą. Miestas plėtėsi ir jau 1526 metais buvo pradėtas žymėti žemėlapiuose, o nuo XVII amžiaus tapo viena pagrindinių Radvilų rezidencijų. 1836 metais kilęs didelis gaisras viską suniokojo ir tai lėmė Tauragės miesto dabartinę vietą žemėlapyje.
Šiandien Tauragė – nedidelis, tačiau gražus ir išpuoselėtas miestas, turintis 26 tūkst. gyventojų. Nors su miegamaisiais bei pramoniniais rajonais miestas ir apima gana didelę teritoriją, didžiausia reikšmė teikiama centrui, kuriame rasite seniausius miesto pastatus bei lankytinas vietas.

Ekskursijos Tauragėje

Smalsūs ir aktyvūs turistai šiame krašte patirs neišdildomų įspūdžių. Tauragė turtinga gamtiniais, kultūriniais, istoriniais, sakraliniais objektais. Čia driekėsi stabiliausia tarpvalstybinė siena Europoje – tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos, išlikusi nepakitusi per 500 metų. O paminklas Tauragės konvencijai (1812 m.) garsina miesto vardą visoje Europoje. Čia taip pat įtvirtinta gynybinė piliakalnių linija, ėjo svarbūs knygnešių keliai, kartu gyveno skirtingų tikėjimų ir kultūrų bendruomenės.

Su krašto istorija supažindina miesto centre įsikūręs Tauragės krašto muziejus „Santaka“, kaupiantis daugiau nei 15 000 eksponatų. Įkurti muziejaus filialai – Tremtinių ir politinių kalinių kančių namai bei Skaudvilės krašto muziejus.

Mieste galite išvysti XIX a. ir XX a. architektūrinių vertybių. XIX a. pastatytas didžiulis muitinės-kalėjimo pastatų kompleksas, įgavęs Tauragės pilies vardą, taip pat pašto pastatų kompleksas, kuriame buvo apsistoję tokie žymūs žmonės, kaip prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas, vokiečių kompozitorius Robertas Shumanas, rusų skulptorius Nikolajus Ramazanovas, rašytojas Aleksandras Gercenas ir baronas Miunhauzenas. Modernizmo laikotarpį liudija tokie profesionaliosios architektūros pavyzdžiai kaip Banko rūmai ir Geležinkelio stoties pastatas.

Tauragės krašto fenomenas – daugiakonfesinė visuomenė. Čia gyveno katalikų, evangelikų liuteronų, žydų, stačiatikių, o Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metais ir metodistų bendruomenės. Turistai gali aplankyti, XIX a. statytą, romantizmo stiliaus evangelikų liuteronų bažnyčią, romantizmo ir klasicizmo architektūros bruožų turinčią katalikų Švč. Trejybės bažnyčią, Tauragės Šv. Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eustachijaus cerkvę. Medinės bažnytėlės Tauragės apylinkėse mini net XVIII a.

Kraštovaizdį praturtina gamtos paveldas: miškai, Jūros, Akmenos, Ančios, Šešuvies upių slėniai, akmenuotos rėvos. Natūralią ekosistemą saugo Pagramančio regioninis parkas ir Viešvilės valstybinis rezervatas.

Mėgstantys laisvalaikį praleisi aktyviai gali rinktis Taurų nuotykių parką, pasiplaukiojimą baidarėmis, oro turistus priimantį aerodromą ar dažasvydį.