Kelmės rajono savivaldybė yra Šiaulių apskrities pietvakarinėje dalyje, kurios centras – Kelmė. Kelmės miesto įkūrimo data laikoma 1484 m., kada buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. Nuo XV a. minimas Kelmės dvaras. 1591 m. Kelmės dvarą su miesteliu įsigijo Jonas Gruževskis.  Gruževskių šeima šį dvarą valdė daugiau kaip 300 metų. Kelmė – vieta, kur pirmiausia Lietuvoje buvo iškelta 1831 m. sukilimo vėliava. Miestą augti skatino 1836–1858 m. nutiestas plentas iš Rygos į Karaliaučių. Kelmė tapo svarbia pašto diližanų stotimi, gyva prekyviete. Ypač garsėjo arklių turgumis. Kelmės ir visos Kelmės rajono istorija glaudžiai susijusi su žydų tauta. Kelmėje veikė žydų Musar krypties mokykla, stovėjo sinagogos. Medinės sinagogos būta ir Šaukėnuose.
Savivaldybėje yra 3 miestai – Kelmė, Tytuvėnai, Užventis, ir 6 miesteliai – Karklėnai, Kražiai, Lioliai, Pašilė, Šaukėnai ir Žalpiai.
Kelmės rajonas, būdamas prie istorinio Via Hanza kelio,  traukia lankytojus savo krašto įvairove: nuostabiais Dubysos, Ventos ir kitų upių vingiais, tyrais ežerais, daugybe paveldo objektų. 2003 m. Kelmės rajone – Palendriuose įsikūrė benediktinų vienuolynas.
Rajone yra net 7 draustiniai (Šilkainių geomorfologinis, Šatrijos kraštovaizdžio ir kt.), 4 regioniniai parkai (Tytuvėnų, Kurtuvėnų, Dubysos, Varnių), 5 pažintiniai takai (Užvenčio, Vainagių, Juodlės, Akmenų rūžos, Giliaus).  Per teritoriją teka Dubysa ir Venta su intakais. Tyvuliuoja 53 ežerai (didžiausi – Gauštvinis, Gludas, Bridvaišis, Karklėnų) ir kt. unikakalus gamtos paveldas.

TYTUVĖNAI

Miestelis Žemaitijos aukštumos rytinėse priekalnėse tarp dviejų ežerų – Giliaus ir Bridvaišio. Giliaus ežero pakrantėje – pažintinis takas. Turistus Tytuvėnuose pritrauks ir miško muziejus, įsikūręs buvusioje girinikijoje. Tytuvėnų apylinkėse ir išskirtinis – Akmenų rūžos pažintinis takas. Bridvaišio ežero pakrantėje aktyvių pramogų gausa – wake parkas, teikiamos irklenčių, valčių, vandens dviračių nuomos paslaugos.

Vietovė garsėja bažnyčios ir vienuolyno ansambliu, vienu gražiausių Lietuvoje ir Šiaurės Europoje. Jį XVII a. fundavo didikai Valavičiai. Gautinis bažnyčios ir vienuolyno ansamblio vaizdas suformuotas 1772-1779 m., bažnyčios šventorius apjuostas galerija ir arkada. 1775 m. pastatyta Kristaus kančios laiptų koplyčia. Bernardinų vienuolyno ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ansamblis, statytas labai ilgai (nuo XVII a. pr. iki XVIII a. pab.), todėl stilistiniu požiūriu nėra vientisas. Jame susipynę gotikos, renesanso ir baroko bruožai. Aukšti bažnyčios ir vienuolyno stogai yra gotikiniai, priekinis bažnyčios fasadas su bokštais – barokinis, vidaus kryžminiai skliautai – renesansiniai, altoriai – barokiniai ir rokokiniai, vienuolyno korpusai ir bažnyčios kiemo arkados – renesansiniai.

KELMĖ

Atvykusieji į Kelmę pamatys neogotikinę Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, baroko bruožų turinčius dvaro rūmus, kuriuose šiuo metu yra įsikūręs Kelmės krašto muziejus, išskirtinius dviaukščius bokšto formos vartus, evangelikų reformatų bažnyčią, unikalias tautodailininko Juozo Liaudanskio akmenines skulptūras. Kelmės krašto muziejuje įdomios ne tik krašto istorinės ekspozicijos. Jaunuosius lankytojus įtraukia vienintelė Lietuvoje

UŽVENTIS

Miestelis prie rytinio Žemaičių aukštumos šlaito, Ventos upės krante. Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia medinė, pastatyta 1825 m. Jo je yra XIX a. barokiniai altoriai, išpuošti vietos tautodailininkų.

Užventyje išliko dvaro malūnas. Šiuo metu čia įrengtos erdvės pokyliams, konferencijoms, yra viešbutis, baseinas, pirtis, treniruoklių salė. Malūno teritorija traukia gražiomis apylinkėmis, puoselėjama teritorija, sveikatingumo trasa.

Apie Kelmės rajono Užvenčio dvaro istoriją, čia gyvenusius žmones galite daugiau sužinoti Užvenčio kraštotyros muziejuje, kuris jau daug me tų veikia restauruotame dvaro svirne. Beje, Užvenčio kraštotyros muziejuje galite nusikaldinti tarpukario Lietuvoje leisto lito kopiją.

KRAŽIAI

Istoriniame Kražių miestelyje, kuriame buvo apsistojusi Anglijos didikė Kotryna Vilaby Brandon, veikia Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, kurio uždavinys – puoselėti dvasinį ir kultūrinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą. Čia įsikūrusiame muziejuje taip pat galima pamatyti sunkiausią knygą Lietuvoje, sudalyvauti žemaitiškos vakaruškos edukacijoje, kasmetiniame Kražių festivalyje.

Seniausi Kražių istorijos klodai glūdi Medžiokalnyje, ant gamtos sukurtos plokščia viršūne, stačiais 20 metrų aukščio šlaitais… Pasak legendos, ant to kalno buvusi medžioklės deivės šventovė. Kražių istorijos pėdsakų užčiuopsite apsilankę Vytauto kalne. Istorijos mylėtojai tikrai nenusivils išvydę garsią Kražių vėlyvojo baroko dvibokštę Švč. Mergelės Marijos nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią, menančią kruviną Kražių skerdynių istoriją.